knopčioti

knópčioti, -ioja, -iojo intr., knopčióti, -iója, -iójo knapsėti: Knópčioju snausdamas Škn. Būdavo, ar prisės prie kuodelio – knopčiõs knopčiõs, ir nieko pažyčko – snaudalė, ir tiek Škn. Knópčioja ir knópčioja, o do ginas, kad nenoriąs miego Sb.